Vieną puikų žiemos penktadienį 3a klasė sugalvojome praleisti laiką kitaip. Džiaugsmingais šūksniais palydimi išėjome lipdyti sniego senių. Kaip žinia, sniego šiais metais nelabai daug užderėjo, tai apėmė baimė, kad jo gali ir neužtekti taip entuziastingai nusiteikusiems vaikams. Lipdant sniego senius, trečiokėliai noriai dirbo komandomis, buvo kūrybiški, aktyvūs, sportiški. Būtent to pasigendame mokykloje, kai raginame vaikus kurti, sportuoti. Tenka susidurti su tėvų nuostata, kad judėjimas – tai didžiulis vargas gležniems vaikų pečiams. Šitaip ir atsiranda vaikų, noriau leidžiančių laiką prie kompiuterių ar televizorių, o ne žaidžiančių lauke. Visiems buvo nuostabi nuotaika, geras užtaisas energijos. Sniego senius statyti padėjo mūsų Gabrieliaus šuniukas Dinaritas.
       Todėl kviečiame visus savo kiemuose nulipdyti po sniego senį, pajusti vaikystės džiaugsmą ir juo pasidalinti su kitais.

Lora Kriščiūnienė

Sn 1 Sn 2 Sn 3 Sn 4