2021 metai Lietuvos Seimo yra paskelbti  pirmojo profesionalaus skulptoriaus profesoriaus Juozo ZIKARO, lygiai prieš šimtą metų Kaune pastatyto simbolinio „Laisvės“ paminklo autoriaus, metais. Be šios garsios skulptūros jis yra sukūręs ir „Knygnešį“, „Motiną“, „Liūdesį“, antkapinį paminklą Rasų kapinėse M. K. Čiurlioniui. Žinomi jo biustai J. Basanavičiui, S. Daukantui, V. Kudirkai, bareljefai kitoms istorinėms asmenybėms, taip pat medaliai Vytautui Didžiajam, J. Tumui – Vaižgantui, vysk. M. Giedraičiui... 1918 – 1940 m. yra sukūręs visų laidų Lietuvos monetų bei litų modelius.

Lapkričio 18 – ąją minimos 140 – osios kūrėjo gimimo metinės. Kilęs J. Zikaras iš kaimyninio Pasvalio rajono, studijavęs Rusijoje, daugiau nei dešimtmetį gyvenęs ir kūręs Panevėžyje, kur artimai bendravo su žymiais šio miesto inteligentais, susijusiais ir su mūsų Linkuva. Tai Julijonu Linde – Dobilu, kurio vardu buvo pavadinta naujai pastatyta Linkuvos pradinė mokykla, ir vyskupu Kazimieru Paltaroku, kurio  tėvams, palaidotiems Linkuvos kapinėse, skulptorius sukūrė šį paminklą.

Gimnazijos muziejininkė

Nuotraukos E. Stanevičienės

Šių metų spalio mėnesį 95- ąją gyvenimo sukaktį švenčia vienas garsiausių Lietuvos mokslininkų, inžinierius mechanikas ir išradėjas, habilituotas technikos mokslų daktaras,  Kauno technikos universiteto profesorius emeritas KAZIMIERAS RAGULSKIS.

Gimė jis 1926 m. spalio 15 d. Klovainiuose, pradžios mokyklą lankė Pakruojyje, o gimnaziją baigė 1946 m. Linkuvoje. Tai 22-oji mūsų mokyklos absolventų laida. Po penkiasdešimt metų į pirmąjį bendraklasių susitikimą juos sukvietė istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Gaigalaitė. Nuo to laiko jie susitikdavo vieni pas kitus, daugiausiai Kaune. 2018 m. švenčiant gimnazijos šimtmetį dalyvavo vyriausi ir garbingiausi Linkuvos gimnazijos abiturientai, du devyniasdešimtmečiai (!) šios laidos atstovai – tai biomedicinos mokslų daktarė Ona Benedikta Kadytė ir akademikas Kazimieras Ragulskis. Jubiliatas pasirašė gimnazijos svečių knygoje, muziejui padovanojo savo  knygą.

Prabėgo aštuoniasdešimt metų nuo tragiškos pirmos karo metų vasaros. Po sovietinių trėmimų, Linkuvos gimnazistų sušaudymo prie Pakruojo dvaro įvykiai veja vienas kitą. Prasideda masinės žudynės, jos  - didžiausias žmogaus sužvėrėjimo laipsnis, didžiausia istorinė tautos nelaimė, kada kraujo troškimo aistra užvaldo žmogų, temdo jo protą ir sąžinę. Naciai ir vietiniai jų talkininkai sušaudo 614 Linkuvos miestelio ir apylinkės žydų:  vyrus Dvariukų miške, moteris su vaikais Atkočiūnmiškyje. Taip pat susidorojama dabar jau su kitais gimnazistais ir mokytojais. Sušaudomas komunistuojantis muzikos mokytojas Alfonsas Juzumas,  iš stovyklos Palangoje grįžęs Linkuvos pradžios mokyklos vedėjas Jonas Kiekšė.Šviesiaplaukis, mėlynakis mokytojas buvo mylimas mokinių, nuoširdus ir rūpestingas, atsidavęs savo darbui žmogus, jo kaltė – komjaunuolis.

Praėjo 80 metų nuo tragiškojo 1941 – ųjų birželio, kada įvyko pirmoji tremtis į Sibirą. Birželio 14 d. išvežti Linkuvos gimnazijos direktoriai I. Brazdžiūnas, S. Vaitkevičius, mokytojas Karalius su šeimomis. Birželio 22 d. Vokietija užpuola Sovietų Sąjungą, o 23 d. Kaune prasideda Birželio sukilimas, turėjęs apimti visą Lietuvą. Linkuvos sukilėlių šaulių būrys užėmė sovietinės valdžios įstaigas, tačiau vietiniai aktyvistai išsikviečia pagalbą iš Pakruojo, Šiaulių. Į šių įvykių sūkurį pakliūva ir atvažiavę atsiimti Brandos atestatų Linkuvos gimnazijos abiturientai. Miestelį ir visą apylinkę sukrečia kraupi žinia: enkavedistai netoli Pakruojo sušaudė keturis Linkuvos gimnazistus: Juozapą Vytautą Vilutį iš Ruponių k., Apolinarą Dapšį, kilusį iš Žiurkių kaimo netoli Klovainių, Ignacą Grigaliūną ir Aleksą Nainį iš Grikpėdžių.