2024 – ieji Seimo paskelbti Dainų šventės šimtmečio metais, nes 1924 m. laikinojoje sostinėje Kaune įvyko pirmoji Dainos diena. Taip daina pradėjo lietuvišką Dainų švenčių kelią. Palaipsniui įsijungė pučiamųjų orkestrai, kaimo kapelos, dainų ir šokių, folkloriniai ansambliai...
Šios unikalios tradicijos pradininkai yra šveicarai. 1843 m. Šveicarijoje buvo surengta pirmoji dainų šventė, davusi pradžią daugeliui chorų, muzikinių kolektyvų masiškam pasireiškimui įvairiose Vakarų Europos valstybėse. Pati didžiausia pasaulyje dainų šventė įvyko 1928 m. Austrijoje. Į ją suvažiavo daugybė chorų iš įvairių pasaulio valstybių. Laikui bėgant dainų švenčių tradicija Europoje išblėso, o šiuo metu yra išlikusi tik Baltijos šalyse, į kurias ji atėjo per Baltijos vokiečius – pirmiausia į Estiją (1869 m.), Latviją (1873 m.), kiek vėliau dėl spaudos draudimo, tautinės kultūros persekiojimo ir į Lietuvą (1924 m.). 2003 m. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Dainų šventė – didžiausias Lietuvos kultūros renginys!
Nepriklausomos Lietuvos laikais pirmosiose dainų šventėse dalyvavo Linkuvos bažnyčios Šv. Cecilijos draugijos ir gimnazijos chorai, kuriems vadovavo muzikos mokytojas, vadovėlių autorius K. Jovaiša. 1930 m. šventė buvo skirta Vytauto Didžiojo 500 metų mirties metinėms, 1937 m. vyko pirmoji šokių šventė, 1950 m. tapusi Dainų šventės Šokių diena. 1946 m. tradicija pratęsta ir gyvavo sovietmečiu. Iš pradžių šventėje galėjo dalyvauti visi norintys kolektyvai, o vėliau jų atsirado tiek, kad Vilnius, jo estrada, pastatyta Vingio parke pagal estų architektų projektą 1960 m., taip pat aikštės ir stadionai galėjo sutalpinti tik pačius geriausius.1964 m. įvyko pirmoji Respublikinė moksleivių dainų šventė. 1970 m. Linkuvai atstovauja tada vidurinės mokyklos šokių kolektyvas (vad. I. Liutkevičiūtė) ir tik nuo 2012 m. Linkuvos gimnazijos šokėjai, vadovaujami Nijolės Mikalajūnienės , ima dalyvauti visose Respublikinėse šventėse. Nuo 1990 m. šventėje dalyvauja folkloro ansamblis „Linkava“ (vad. St. Lovčikaitė), 2003 m. pradeda dalyvauti Linkuvos kultūros namų moterų choras (vad. M. Zubas).
Lietuvį visur ir visada lydėjo daina: džiaugsme ir liūdesy, skausme ir laimėj gimusios melodijos pereidavo iš lūpų į lūpas, persiduodavo iš kartos į kartą. Amžiai bėga, keičiasi gyvenimas, bet visada yra žmonių, kurie stengiasi palaikyti šimtametes tradicijas. Sėkmės Jiems!
Gimnazijos muziejininkė
