Šiemet pirmieji susitiko 60 – tos laidos absolventai. 1984 m. mokyklą baigė 55 abiturientai, kurių auklėtojos buvo Stanislava Lovčikaitė ir Aldona Bučaitė. Gražų birželio šeštadienį gimnazijoje lankėsi mokytojos Aldonos auklėtiniai.

„Kaip gera ir smagu, kad vėl susitikome po 40 – ties metų! Džiugu pabūti su visais kartu“, - muziejaus atsiliepimų knygoje paliko įrašą iki šiol eiles rašanti Aida Zinkevičiūtė – Žurauskienė. Jos mokyklinių eilėraščių pluoštą radau muziejuje. Čia ir tradicinio spektaklio „Sniego karalienė“ skelbimas bei nuotraukos. Vienoje užfiksuota plėšikę vaidinusi Asta Kazilionytė – Geležėlienė, iki šiol kurianti puikius vaidmenis Plaučiškių mėgėjų teatro spektakliuose. Smagaus susitikimo akimirkas įamžino taip pat šios laidos, tik kitos klasės buvęs mokinys, Linkuvos metraštininkas (taip pavadino A. Padora), fotografas Vidmantas Pėželis.

Muziejininkė A. Ašmonavičienė

2024 – ieji Seimo paskelbti Dainų šventės šimtmečio metais, nes 1924 m. laikinojoje sostinėje Kaune įvyko pirmoji Dainos diena. Taip daina pradėjo lietuvišką Dainų švenčių kelią. Palaipsniui įsijungė pučiamųjų orkestrai, kaimo kapelos, dainų ir šokių, folkloriniai ansambliai...

Šios unikalios tradicijos pradininkai yra šveicarai. 1843 m. Šveicarijoje buvo surengta pirmoji dainų šventė, davusi pradžią daugeliui chorų, muzikinių kolektyvų masiškam pasireiškimui įvairiose Vakarų Europos valstybėse. Pati didžiausia pasaulyje dainų šventė įvyko 1928 m. Austrijoje. Į ją suvažiavo daugybė chorų iš įvairių pasaulio valstybių. Laikui bėgant dainų švenčių tradicija Europoje išblėso, o šiuo metu yra išlikusi tik Baltijos šalyse, į kurias ji atėjo per Baltijos vokiečius – pirmiausia į Estiją (1869 m.), Latviją (1873 m.), kiek vėliau dėl spaudos draudimo, tautinės kultūros persekiojimo ir į Lietuvą (1924 m.). 2003 m. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Dainų šventė – didžiausias Lietuvos kultūros renginys!

Šiemet prisimename dvi mūsų gimnazijos Mokytojas, gimusias 1934 metais kovo mėnesį. Tai pradinių klasių mokytojos Irenos Vaišnienės (1934 – 2009) ir matematikės Gražinos Žvirblytės (1934 – 2018) devyniasdešimtmečiai.

Mokytoja Irena ilgus metus daug mažų mokinukų kantriai ir išradingai mokė pažinti pirmą raidę, skaityti, rašyti, skaičiuoti. Mūsų rajone ji dirbo Lygumų, Rozalimo, Petrošiūnų, Noreikonių pradinėse mokyklose, o Linkuvoje – nuo 1961 m. iki 2002 m. Mokytoja buvo labai reikli ir griežta sau, savo mokiniams ir kolegoms, tikra savo srities žinovė, įvertinta įvairiais apdovanojimais.

Mokytoja Gražina, 1952 m. baigusi mūsų gimnazijos 28 – ą laidą, dirbo Pašvitinio, Staškaviečių, Liesų septynmetėse, Linkuvos vakarinėje mokykloje. Įgijusi aukštąjį išsilavinimą ėmė dėstyti Linkuvos vidurinėje matematiką, kaip auklėtoja išleido 52 ir 55 abiturientų laidas. Švelni, taktiška, atidi mokytoja rado matematikos moksle ir poeziją, ir grožį, ir žavesį. Ji kruopščiai narpliojo sudėtingiausius uždavinius, sumaniai vedžiojo mokinius po algebros ar geometrijos pasaulį.

Muziejaus vadovė

Praėjus 160 –čiai metų po 1863 – 1864 m. sukilimo, Lietuvoje vyksta įvairios šios sukakties pagerbimo ceremonijos, atnaujinta 1863 m. sukilimo muziejaus ekspozicija Paberžėje. 2019 m. ant Gedimino kalno rasti ir iškilmingai perlaidoti Senųjų Rasų kapinių koplyčioje kolumbariume pagrindinių sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko, Konstantino Kalinausko ir dar aštuoniolikos sukilėlių palaikai.

Sukilimas buvo Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinis ir socialinis išsivadavimas iš Rusijos imperijos gniaužtų XIX amžiuje. Laisvės kovos vyko okupuotose Lenkijos karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Sukilimas prasidėjo Lenkijoje 1863 m. sausio 22 d., o Lietuvoje – 1863 m. vasario 1d. Numalšinus sukilimą, buvo uždrausta lietuviška spauda.