Gimnazijos muziejaus vadovės Aldonos Ašmonavičėnės darbo laikas:

Pirmadienis 8.00 – 15.00 val.

Trečiadienis 8.00 – 15.00 val.

Penktadienis 8.00 – 15.00 val.

El. paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

muziejs

Gimnazijos muziejus įsteigtas 1961 m. senuosiuose rūmuose, nors kraštotyrine medžiaga pradėta domėtis žymiai anksčiau, dėstant istoriją mokytojui J. Skrupskeliui (1949–1950 m. m.). Istorijos mokytoja Pranė Gaigalienė, įkūrusi muziejų, 1967 m. perdavė jį su eksponatais pagal inventoriaus knygą nuo Nr. 1 iki Nr. 720 savo kolegei Eugenijai Matulionienei. 1972 m. muziejui ir visam kraštotyriniam darbui ima vadovauti lituanistė, Garbės kraštotyrininkė Felimonija Mielienė, dirbusi šį darbą iki 1994 m. 1985 m. muziejus perkeliamas į naujas patalpas baltuosiuose rūmuose. Tuo metu jau turėti 2353 eksponatai.

Nuo 1995 m. muziejui vadovavo istorijos mokytoja Aldona Bučaitė, o nuo 2007 m. pradinių kl. mokytoja Dalė Tamašaitienė. Sutinkant gimnazijos šimtmetį, muziejus buvo perkeltas į didesnes patalpas, nupirkti nauji baldai, atnaujinta ekspozicija. Dabar muziejuje dirba buvusi lituanistė Aldona Ašmonavičienė.

Gimnazijos muziejus – dalis mokinių ugdymo proceso:

  • vedamos ekskursijos gimnazistams ir visiems atvykstantiems į gimnaziją,
  • vyksta istorijos, lietuvių k. ir kt. pamokos, klasių valandėlės,
  • rengiami susitikimai su buvusiais mokiniais, mokytojais,
  • vyksta pasitarimai, pristatymai, svečių priėmimai,
  • švenčiami gimnazijos jubiliejai.

Pagrindinė ekspozicija skirta gimnazijos istorijai ir tradicijoms. Čia žinios apie pirmąjį direktorių I. Brazdžiūną, vadovėliai, archyviniai dokumentai, mokinių užrašai, medžiaga apie žymius kraštiečius, auklėtinius, gimnazijos pedagogus. Seniausia ekspozicija yra apie archeologiją, kur eksponuojami ypač vertingi 1958m. Dūčių durpyne rasti akmeniniai kirvukai ir kt. eksponatai. Įdomūs moksleiviams ir etnografijos, Linkuvos miestelio istorijos bei religijotyros skyriai. Atskirai pristatoma ekspozicija „Lino kelias“. Naujausia medžiaga muziejuje yra apie mūsų krašto šviesuolę, Mokytoją Stanislavą Lovčikaitę.

Muziejus visada laukia atsiminimų, svarbių nuotraukų, išlikusių mokyklinių daiktų...

Plačiau apie muziejų skaitykite čia.

Labai džiugu, kad gimnazijos muziejų papildo vis nauji eksponatai. Šiemet ypač daug medžiagos (nuotraukų, dokumentų, gimnazijos istoriją iki 1945 m.) atsiuntė karo metų direktoriaus Benedikto Bučinsko sūnaus šeima, kuriai esame nepaprastai dėkingi.

Prie muziejaus turtinimo prisideda mūsų mokytojai ir aptarnaujantis personalas. Ilgametė valytoja Irena Dolumbauskienė padovanojo kažkada egzistavusio Linkuvos rajono laikraštį „ Socialistinis kelias” (1958 04 19), kuriame išspausdintas garsaus kraštotyrininko, mūsų gimnazijos auklėtinio, Žeimelio šimtmečio žmogaus Juozo Šliavo, kurio 90 – metį šiemet švenčiame, jaunystės eilėraštis „Žibutės”. Taip pat įdėta kompozitoriaus V. Paltanavičiaus daina „Ateinam, ateinam” iš Linkuvos rajoninės 1958 m. dainų šventės repertuaro, rašoma apie knygų platinimą balandžio mėnesį, skaitome net dvi padėkas Linkuvos gydytojai Lazdauskienei ir kt.

Skaityti daugiau: Turtėja muziejus

Skubant lekiant paskutinėms metų dienoms radome laiko paminėti 1929 metų gruodžio 29 dieną gimusios Mokytojos Stanislavos Lovčikaitės 90 – metį.

Džiugu, kad Mokytojos, garsinusios mūsų kraštą, atminimas gražiai įprasminamas.  Minint pirmąsias mirties metines prie senosios gimnazijos pastato mūsų pedagogų iniciatyva buvo atidengta atminimo lenta, kurioje įrašyti poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai: „IR KRINTANTĮ, IR KYLANTĮ LYDĖK, ŠIRDIE, IR VESK”. Buvęs mokinys, dabar vicemeras Virginijus Kacilevičius sukūrė vaizdajuostę „Gyvenimas. Tarp išsipildymo ir siekiamybės”, kurią galima pasižiūrėti mokyklos muziejuje.  Linkuvos  kultūros centras kasmet pavasarį organizuoja  folkloro ir amatų šventę „ Aukštas dangus”, skirtą „Linkavos” ansamblio įkūrėjos atminčiai ir garbei. Auklėtinis, Seimo narys Stasys Tumėnas įteikė neįkainojamą dovaną Gimnazijos 100 -mečiui – parengė plačios apimties atsiminimų knygą apie savo Mokytoją ir Auklėtoją  „Stanislava Lovčikaitė: „Šiaurės Lietuva – mūsų esaties gūžta”. Knyga buvo pristatyta ne tik mūsų rajone, bet ir Vilniaus rašytojų klubo literatūriniame – muzikiniame vakare „Mokytojos šviesa”, į kurį susirinko didelis būrys garsių Vilniaus žiemgalių, buvusių linkuvių, mokinių ir mokytojų bei artimųjų, dalyvavo ir grupė gimnazijos pedagogų su Direktoriumi V. Stapušaičiu.

Skaityti daugiau: Ji garsino mūsų kraštą

Buvusio mūsų gimnazijos Direktoriaus Benedikto Bučinsko sūnaus Ramučio šeimos rūpesčiu muziejų pasiekė 1942 m. rašytas slaptas dokumentas, skirtas Švietimo vadybos Vidurinio mokslo departamento Direktoriui. Iš rašto sužinome apie abituriento Tinterio skundą dėl  gimnazijos kapeliono kun. Petrėno veiklos, apie „raudono“ mokytojo Vaclovo Valenčiaus atleidimą iš darbo, nes jis anksčiau buvo parašęs prašymą stoti į komjaunimą, apie atsisakymą priimti atgal į gimnaziją pašalintą moksleivį Juozą Jasiukaitį, tarnavusį Šiaulių apsaugos batalione...

Dėl šių ir kitų skundų Direktorius turėjo aiškintis ne tik su Linkuvos policijos nuovados viršininku ponu Petraičiu, Linkuvos valsčiaus viršaičiu, vietiniu nacionalistų partijos vadu ponu Čėsna, bet ir Šiaulių apygardos komisaro tarėju ponu Požėla bei nacionalistų politinio ir administracinio skyriaus viršininko pavaduotoju ponu Simonaičiu. Jų nuomone, gimnazijoje veikiantis religinio lavinimosi būrelis tęsia Linkuvoje jau nuo seno vykstančią slaptą ateitininkų veiklą, „Linkuva esanti žinoma kaip tokio veikimo centras Lietuvoje“.  Iš pokalbių su jais aiškėja, kiek nedaug reikia, kad „ važiuotum ten, kur važiavo žydai“, kad kažkam įskundus gali grėsti koncentracijos lageris, gal ir sušaudymas. Direktorius  gina darbščius gimnazijos mokytojus, smerkia skundėjus, prasimanytų gandų skleidėjus ir ramaus darbo gimnazijoje ardytojus. Jis ramiai, diplomatiškai reaguoja į valdžios nurodymus, pabaigoje pasiteisindamas, kad delsė informuoti poną departamento Direktorių, nes nenorėjo „atkreipti rimtą dėmesį į to nevertus, neturinčius pagrindo dalykus“.

Raštas atskleidžia karo metais miestelyje ir gimnazijoje vyravusią atmosferą.

Muziejaus vadovė A. Ašmonavičienė

Laiskas.B.Bucinskas IMG 20191127 094950