Gimnazijos muziejaus vadovės Aldonos Ašmonavičėnės darbo laikas:

Pirmadienis 8.00 – 15.00 val.

Trečiadienis 8.00 – 15.00 val.

Penktadienis 8.00 – 15.00 val.

El. paštas: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

muziejs

Gimnazijos muziejus įsteigtas 1961 m. senuosiuose rūmuose, nors kraštotyrine medžiaga pradėta domėtis žymiai anksčiau, dėstant istoriją mokytojui J. Skrupskeliui (1949–1950 m. m.). Istorijos mokytoja Pranė Gaigalienė, įkūrusi muziejų, 1967 m. perdavė jį su eksponatais pagal inventoriaus knygą nuo Nr. 1 iki Nr. 720 savo kolegei Eugenijai Matulionienei. 1972 m. muziejui ir visam kraštotyriniam darbui ima vadovauti lituanistė, Garbės kraštotyrininkė Felimonija Mielienė, dirbusi šį darbą iki 1994 m. 1985 m. muziejus perkeliamas į naujas patalpas baltuosiuose rūmuose. Tuo metu jau turėti 2353 eksponatai.

Nuo 1995 m. muziejui vadovavo istorijos mokytoja Aldona Bučaitė, o nuo 2007 m. pradinių kl. mokytoja Dalė Tamašaitienė. Sutinkant gimnazijos šimtmetį, muziejus buvo perkeltas į didesnes patalpas, nupirkti nauji baldai, atnaujinta ekspozicija. Dabar muziejuje dirba buvusi lituanistė Aldona Ašmonavičienė.

Gimnazijos muziejus – dalis mokinių ugdymo proceso:

  • vedamos ekskursijos gimnazistams ir visiems atvykstantiems į gimnaziją,
  • vyksta istorijos, lietuvių k. ir kt. pamokos, klasių valandėlės,
  • rengiami susitikimai su buvusiais mokiniais, mokytojais,
  • vyksta pasitarimai, pristatymai, svečių priėmimai,
  • švenčiami gimnazijos jubiliejai.

Pagrindinė ekspozicija skirta gimnazijos istorijai ir tradicijoms. Čia žinios apie pirmąjį direktorių I. Brazdžiūną, vadovėliai, archyviniai dokumentai, mokinių užrašai, medžiaga apie žymius kraštiečius, auklėtinius, gimnazijos pedagogus. Seniausia ekspozicija yra apie archeologiją, kur eksponuojami ypač vertingi 1958m. Dūčių durpyne rasti akmeniniai kirvukai ir kt. eksponatai. Įdomūs moksleiviams ir etnografijos, Linkuvos miestelio istorijos bei religijotyros skyriai. Atskirai pristatoma ekspozicija „Lino kelias“. Naujausia medžiaga muziejuje yra apie mūsų krašto šviesuolę, Mokytoją Stanislavą Lovčikaitę.

Muziejus visada laukia atsiminimų, svarbių nuotraukų, išlikusių mokyklinių daiktų...

Plačiau apie muziejų skaitykite čia.

2021 metai Lietuvos Seimo yra paskelbti  pirmojo profesionalaus skulptoriaus profesoriaus Juozo ZIKARO, lygiai prieš šimtą metų Kaune pastatyto simbolinio „Laisvės“ paminklo autoriaus, metais. Be šios garsios skulptūros jis yra sukūręs ir „Knygnešį“, „Motiną“, „Liūdesį“, antkapinį paminklą Rasų kapinėse M. K. Čiurlioniui. Žinomi jo biustai J. Basanavičiui, S. Daukantui, V. Kudirkai, bareljefai kitoms istorinėms asmenybėms, taip pat medaliai Vytautui Didžiajam, J. Tumui – Vaižgantui, vysk. M. Giedraičiui... 1918 – 1940 m. yra sukūręs visų laidų Lietuvos monetų bei litų modelius.

Lapkričio 18 – ąją minimos 140 – osios kūrėjo gimimo metinės. Kilęs J. Zikaras iš kaimyninio Pasvalio rajono, studijavęs Rusijoje, daugiau nei dešimtmetį gyvenęs ir kūręs Panevėžyje, kur artimai bendravo su žymiais šio miesto inteligentais, susijusiais ir su mūsų Linkuva. Tai Julijonu Linde – Dobilu, kurio vardu buvo pavadinta naujai pastatyta Linkuvos pradinė mokykla, ir vyskupu Kazimieru Paltaroku, kurio  tėvams, palaidotiems Linkuvos kapinėse, skulptorius sukūrė šį paminklą.

Gimnazijos muziejininkė

Nuotraukos E. Stanevičienės

Palatarokų šeimos Paltarokai Linkuvoje Paltaroko t Paltaroko tėvų kapas Linkuvoje Užrašas ant paminklo padamento

Šių metų spalio mėnesį 95- ąją gyvenimo sukaktį švenčia vienas garsiausių Lietuvos mokslininkų, inžinierius mechanikas ir išradėjas, habilituotas technikos mokslų daktaras,  Kauno technikos universiteto profesorius emeritas KAZIMIERAS RAGULSKIS.

Gimė jis 1926 m. spalio 15 d. Klovainiuose, pradžios mokyklą lankė Pakruojyje, o gimnaziją baigė 1946 m. Linkuvoje. Tai 22-oji mūsų mokyklos absolventų laida. Po penkiasdešimt metų į pirmąjį bendraklasių susitikimą juos sukvietė istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Gaigalaitė. Nuo to laiko jie susitikdavo vieni pas kitus, daugiausiai Kaune. 2018 m. švenčiant gimnazijos šimtmetį dalyvavo vyriausi ir garbingiausi Linkuvos gimnazijos abiturientai, du devyniasdešimtmečiai (!) šios laidos atstovai – tai biomedicinos mokslų daktarė Ona Benedikta Kadytė ir akademikas Kazimieras Ragulskis. Jubiliatas pasirašė gimnazijos svečių knygoje, muziejui padovanojo savo  knygą.

2002 m. gruodžio 23 d. įsteigtas A. Kurkulio šeimos stipendijų fondas iš pradžių buvo skirtas pedagogės, visuomenininkės Danos Kurkulienės – Parokaitės (1937 – 1996) vardui įamžinti. Ji 1949 m. atvyko iš Europos ir apsigyveno Čikagoje. 1957 m. įgijo politologijos bakalauro laipsnį, toliau studijas tęsė Paryžiuje ir Barselonoje. Grįžusi į JAV, dirbo Prancūzijos ambasadoje, vėliau apie dvidešimt metų mokykloje dėstė ispanų kalbą (mokėjo keturias kalbas), buvo našlaičių rėmimo būrelio „Saulutė“ narė, APPLE organizacijos savanorė ir rėmėja, darbavosi JAV LB Kultūros taryboje ir kt.

Net ir per karantiną gimnazijos muziejų pasiekia dovanos, daugiausia knygos. Tai ištaigingas fotoalbumas „ Valstybės sienos apsaugos tarnybai – 100“, padovanotas 53 laidos abituriento A. Dubikaičio, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro knyga „Sibiro Madona“ su padėka mokytojai E. Stanevičienei už pagalbą ruošiant šią knygą. Joje pasakojama  apie skulptūrą, atgabentą iš tremties vietos Korbike, restauruotą ir dabar esančią Vilniaus Katedroje. Šios skulptūros autorius yra mūsų gimnazijos auklėtinis Jonas Maldutis, ištremtas į Sibirą už pogrindinio gimnazistų laikraštėlio „Nepavergtos mintys“ apipavidalinimą.

Tvarkydamos asmeninę bibliotekėlę, rado  senų leidinių, nuotraukų, dokumentų ir padovanojo muziejui gimnazistė Aušrinė Paužuolytė ir jos mama Daina, gyvenančios Puodžiūnų kaime. Tai ir seni tarpukario vadovėliai, ir 1921 m. išleista poezijos antologija „Vainikai“, kurią spaudai paruošė poetas K. Binkis, ir 1942 m. Telšiuose išleista knygutė „Žemaičių kankiniai“ apie Rainių tragediją 1941 metų birželį. Įdomus 1960 m. pirmasis žurnalo „Naujos knygos“ numeris bei pora knygų apie Žeimelį. Taip pat knygos apie tremtį, rezistenciją: M. Garbačiauskienės atsiminimai, A. Vilkaičio beletrizuoti memuarai, A. Manavičiaus autobiografinis romanas, J. Daumanto „Partizanai“, N. Sadūnaitės, M. Babono, K. Skebėros ir  kt. knygos. Malonu, kad visa tai rado vietą muziejuje.