Sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė ir išspausdinta pirmoji knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – P. Skorinos „ Mažoji kelionių knygelė“ (1522), parašyta senąja baltarusių (rusėnų) kalba. M. Mažvydas ir jo „Katekizmas“ – pirmoji lietuviška knyga, bet išleista ne Lietuvoje (1547). Pirmutinė lietuviška knyga Vilniuje buvo išspausdinta tik 1595 m. Tai buvo verstinė Mikalojaus Daukšos knyga „Katekizmas“, o dar po ketverių – garsioji „Postilė“(1599). Šie metai  Seimo yra paskelbti Pranciškaus Skorinos metais.

P. Skorina – humanistas, knygų spausdinimo LDK pradininkas, Lietuvos spaustuvininkas, knygų leidėjas, rašytojas, liturginis poetas ir mokslininkas (medicinos daktaras ir botanikas), gimęs turtingoje pirklių šeimoje Polocke. Manoma, pradinį išsilavinimą be šeimos greičiausiai gavo Vilniuje, studijavo  Krokuvos, Padujos universitetuose. Savo spaustuvę į Vilnių atsigabeno iš Prahos, kur jau buvo išleidęs net 22 daugiausiai religinio turinio knygas. Vilniuje sukūrė šeimą, ėjo vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių asmeninio gydytojo ir sekretoriaus pareigas (1523 – 1535). Tada vėl grįžo į Prahą, kur dirbo karaliaus sodininku.              Taigi P. Skorina, „rusėnas pagal tautybę, lietuvis pagal pagal valstybę“, daugiausiai  mokėsi, gyveno ir dirbo Lenkijoje, Italijoje, Čekijoje, Prūsijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje. Jo leistos knygos prilygo geriausiems to meto Vakarų Europos leidiniams, pasižymėjo aukšta spaudos technika, aiškiu ir stilingu šriftu, turtinga ornamentika, puikiomis graviūromis.

Gimnazijos muziejininkė

thumbnail skorina