Trumpakelnis vaikas kažkada buvau, o dabar lyg domino kaladė viena po kitos krenta paskutinės dienos mokykloje. Mes pykstam ant likimo rankos, kuri pastūmė MŪSŲ kaladę. Nenorime dar išeiti, nenorime dar skirtis su mokykla. Norim sutikti dar kelis rugsėjus, norim apkabinti vienas kitą, norim juoktis, šokti, dainuoti, sutikti vienas kitą su šypsena... Mes džiaugiamės, kad dar turime 100 dienų. Beprotiškiausių dienų! 100 dienų klysti ir taisytis, pykti ir juoktis, nusivilti ir atrasti, susirūpinti ir nusiraminti. Greitai išeisim, tačiau esame laimingi, kad turime kažką, kam taip sunku ištart „sudie“.

Turime antrus Namus.

Išskrisime, bet visada sugrįšime.

XCVII laidos 4ga klasės abiturientai