1991 metų sausio 13-oji yra didžiausia XX a. Lietuvos visuomenės, mūsų susitelkimo ir solidarumo pergalė, pasiekta ginant laisvės idėją, žmogaus orumą ir kitas pamatines demokratijos vertybes.
Ši pergalė buvo tarsi laisvės liepsnos tiltas, kuris įtvirtino teisę kurti laisvą, demokratišką gyvenimą ne tik Vilniuje ir visoje Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, taip pat kitose byrančios Sovietų Sąjungos vietose. Jeigu beginkliai laisvės gynėjai būtų pralaimėję Lietuvoje, Europos žemyną būtų galėjusi padalyti nauja geležinė uždanga.
Atkurtos Lietuvos valstybės paskelbimą SSRS vadovybė įvertino kaip fundamentalų iššūkį. 1990-ųjų pabaigoje ėmė aiškėti, kad prieš Lietuvą gali būti panaudota karinė jėga. Pasinaudodama palankia priedanga – karo Persijos įlankoje eiga – Maskva pamėgino sustabdyti Lietuvos visuomenės nuosekliai vykdomą nepriklausomybės įtvirtinimo darbą ir sunaikinti atgimusią Lietuvos valstybę.
1991 m. sausio 13-osios naktį speciali KGB kovinė „Alfa“ grupė ir sovietinės armijos desantininkų pajėgos užgrobė Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Tiesa, operaciją Vilniuje vykdžiusios pajėgos tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių beginklių Lietuvos piliečių. Taip Lietuvos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas – lemtingomis Lietuvai dienomis bei mėnesiais atliko ne tik Respublikos kūrimo ir įstatymų leidimo, bet ir valstybės gynimo funkciją. O aplink parlamentą susitelkę laisvės gynėjai galėjo patirti, ką reiškia būti čia ir dabar vykstančios istorijos kūrėjais.
Sausio 13-osios naktį, sovietų agresijos metu, po tankų vikšrais, nuo kulkų ir sprogstamųjų paketų žuvo 14 ir buvo sužeista daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.
Nepaisant žiaurios desantininkų agresijos, susitelkę Lietuvos žmonės apgynė valstybę ir savo vertybes. Sausio 13-oji šiandien prisimenama kaip laisvės gynėjų moralinio triumfo diena.
Sausio 13-osios pamokos mums
- Sausio 13-oji tapo įrodymu, kad vienybė ir susitelkimas gali daugiau nei ginklai. Tvirtas vertybinis pagrindas yra svarbiausia mus jungianti jėga, kurios masto įvertinti negali iškreiptų vertybių pasaulyje gyvenantis priešas.
- Mes esame Sausio 13-osios gyvojo atsiminimo saugotojai. Tad klausykimės artimųjų pasakojimų apie laisvės gynėjus, dalykimės šiomis istorijomis su kitais. Šie pasakojimai saugo ir kuria mus pačius.
- Laisvė nėra duotybė ir nėra audeklas, kurio galime atsikirpti tiek, kiek reikia mums, nesirūpindami, ar šio audeklo liko užtektinai kitų reikmėms. Laisvė yra lyg skaidrus ir švarus oras, kuriuo kvėpuojame visi.
- Sunkiomis akimirkomis (kuomet kėsinamasi į mūsų laisvę) verta prisiminti: neįmanoma yra įmanoma. Tad nenuleiskime rankų ir būkime vieningi.
- Kartais rankose nereikia laikyti kalavijo, užtenka skydo, kuriuo gali apginti savo artimą ir valstybę. Kartais taikus pasipriešinimas yra vienintelė galimybė įveikti stiprų, iki dantų ginkluotą, agresyvų priešą.
- Tikri herojai yra tokie pat kaip mes: jie gyvena šalia mūsų, eina į tą pačią mokyklą arba darbą, važinėja tais pačiais troleibusais, perka maisto produktus tose pačiose parduotuvėse. Tikri herojai kartais bijo ir abejoja, tačiau būtinybės akivaizdoje elgiasi taip, kaip liepia jų sąžinė.
- Didžiausia padėka Sausio 13-osios pergalę pasiekusiems žmonėms yra mūsų gebėjimas vertinti laisvę ir pasinaudoti laisvo gyvenimo teikiamomis galimybėmis.
- Prisiminkime draugus ir jiems padėkime. Sunkiomis dienomis su Lietuvos visuomene buvo jos draugai, kurie padėjo mums apginti savo valstybę ir laisvę. Prisiminkime juos ir ištieskime jiems pagalbos ranką.