2025 metų sausio 30 dieną mūsų gimnaziją aplankė menotyrininkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė, Adolio Jono Krištopaičio anūkė,  ir padovanojo senelio tapytą portretą ,,Kunigas, kapelionas Jonas Petrėnas“. Dailininką meno kritikai vadino poetinės metaforos, lakoniškos kalbėsenos meistru. Tapytojo vieną paveikslą  „Takas“ mūsų muziejus  jau turėjo. Jį 1968 m. per gimnazijos 50 metų jubiliejų padovanojo pats autorius. A. J. Krištopaitis per savo 70-metį sakė: „Suprasti pasaulį reikia pradėti nuo savo gimtinės. Mes iš tiesų atsinešame šviesų gyvenimo taką. Kuriančiam žmogui jo kūrybos saulė neturi būti už debesų. Kas išgyventa – Šventa“.  Galbūt tai ir įkvėpė nutapyti šį paveikslą. 1995 metais nutapytas paveikslas „Juozas Lingis“, atlikimo technika (anglis, pastelė) padovanotas taip pat mūsų gimnazijai. Dar vieno laukiame grįžtančio iš Žeimelio, kur auksinio teptuko meistras  įamžinęs mūsų a. a. Mokytoją S. Lovčikaitę.

Išsamesnė informacija dėl priėmimo į Pakruojo rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas skelbiama https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9c6d6fa03c2e11e884a38848fe3ec9e2/asr

Gruodžio 19 dieną gimnazijos mokiniai apsilankė Linkuvos senelių namuose, kur surengė jaukų ir šventišką renginį „Vieną kartą“ apie patį gražiausią jausmą širdyje, kurį Dievas paslėpė žmogaus  širdyje ir kuriuo kviečia dalintis.  Šis apsilankymas buvo ypatingas ne tik seneliams, bet ir patiems mokiniams, kurie su džiaugsmu dalinosi savo talentais ir šiluma.

Renginį pradėjo 8 klasės mokinės, kurios paruošė trumpą programą. Gabrielė dainavo  kalėdinę dainą, kuri sušildė visų širdis, o Domantas grojo gitara. Taip pat renginyje dalyvavo ir 4a klasės mokiniai, kurie padainavo dainas „Pingvinas“ ir „Sninga, sninga“.

Mokiniai padėkojo seneliams už šiltą priėmimą ir galimybę praleisti laiką kartu. Šis apsilankymas buvo puiki proga ne tik parodyti savo talentus, bet ir suteikti džiaugsmo bei šilumos tiems, kuriems to labiausiai reikia.

Dėkojame mokytojoms Lorai, Neringai,  dalyviams ir senelių namų darbuotojams už šiltą priėmimą ir bendradarbiavimą. Tikimės, kad ši tradicija tęsis ir ateityje, o mūsų apsilankymai suteiks dar daugiau džiaugsmo ir šypsenų.

Socialinė pedagogė Liuda