Prabėgo aštuoniasdešimt metų nuo tragiškos pirmos karo metų vasaros. Po sovietinių trėmimų, Linkuvos gimnazistų sušaudymo prie Pakruojo dvaro įvykiai veja vienas kitą. Prasideda masinės žudynės, jos - didžiausias žmogaus sužvėrėjimo laipsnis, didžiausia istorinė tautos nelaimė, kada kraujo troškimo aistra užvaldo žmogų, temdo jo protą ir sąžinę. Naciai ir vietiniai jų talkininkai sušaudo 614 Linkuvos miestelio ir apylinkės žydų: vyrus Dvariukų miške, moteris su vaikais Atkočiūnmiškyje. Taip pat susidorojama dabar jau su kitais gimnazistais ir mokytojais. Sušaudomas komunistuojantis muzikos mokytojas Alfonsas Juzumas, iš stovyklos Palangoje grįžęs Linkuvos pradžios mokyklos vedėjas Jonas Kiekšė.Šviesiaplaukis, mėlynakis mokytojas buvo mylimas mokinių, nuoširdus ir rūpestingas, atsidavęs savo darbui žmogus, jo kaltė – komjaunuolis.
Praėjo 80 metų nuo tragiškojo 1941 – ųjų birželio, kada įvyko pirmoji tremtis į Sibirą. Birželio 14 d. išvežti Linkuvos gimnazijos direktoriai I. Brazdžiūnas, S. Vaitkevičius, mokytojas Karalius su šeimomis. Birželio 22 d. Vokietija užpuola Sovietų Sąjungą, o 23 d. Kaune prasideda Birželio sukilimas, turėjęs apimti visą Lietuvą. Linkuvos sukilėlių šaulių būrys užėmė sovietinės valdžios įstaigas, tačiau vietiniai aktyvistai išsikviečia pagalbą iš Pakruojo, Šiaulių. Į šių įvykių sūkurį pakliūva ir atvažiavę atsiimti Brandos atestatų Linkuvos gimnazijos abiturientai. Miestelį ir visą apylinkę sukrečia kraupi žinia: enkavedistai netoli Pakruojo sušaudė keturis Linkuvos gimnazistus: Juozapą Vytautą Vilutį iš Ruponių k., Apolinarą Dapšį, kilusį iš Žiurkių kaimo netoli Klovainių, Ignacą Grigaliūną ir Aleksą Nainį iš Grikpėdžių.
