Yra garsių ir Lietuvoje žinomų žmonių, kurie gimė Linkuvoje, bet dėl įvairių priežasčių mūsų gimnazijos nelankė – tai krepšinio treneris V. Garastas, aktorius V. Anužis, žurnalistas, diktorius J. Šalkauskas ir kt.

Tarp jų viena žymiausių Lietuvos moterų tapytojų Marija Teresė Rožanskaitė - Piekurienė, gimusi 1933 m. kovo 18 d. Linkuvoje. Mūsų gimnazijoje net keturiolika metų istorijos mokytoja dirbo jos motina. 1941 m. birželio 14 d. Karolinos ir Mykolo Rožanskų šeima buvo išvežta į Sibirą. Tik motinai su dukra pavyko gyvoms grįžti į Lietuvą, kur joms daug padėjo Mato Šalčiaus (taip pat dirbusio Linkuvos gimnazijoje) žmona, kompozitoriaus Naujalio sūnus Juozas, Antano Maceinos žmona. Linkuvos kanauninkas J. Danys savo parapijos tremtiniams siųsdavo į Sibirą siuntinukus, taip ne kartą gelbėdamas nuo bado ir Rožanskienę su dukra. Vėliau ši visą gyvenimą liko jam dėkinga už atjautą ir kilniaširdiškumq. 1994 m. dailininkė padovanoja Linkuvos bažnyčiai kanauninko J. Danio portretą, dalyvauja Žiemgalos dailininkų pleneruose – taigi nepamiršta savo gimtinės. 2007 m. pleneras, deja, buvo paskutinis:   rugsėjo 6 dieną jos netekome, palaidota Vilniuje. Šiemet sukanka  90 metų nuo jos gimimo.

Gimnazijos muziejininkė

P. VAIČIŪNAS „PATRIOTAI“

Vasario 4 d. 18 val. Į tradicinį susitikimą su buvusiais abiturientais buvo pakviesti mokytojai, svečiai, tėveliai ir, žinoma, buvę abiturientai. Visi gerai nusiteikę, o ir pasiilgę kontaktinio bendravimo, pravėrė Linkuvos kultūros centro duris. Visus atėjusiuosius pasitikome mes, šios šventės šeimininkai, XCIX laidos abiturientai. Tradiciškai buvo kalbinti buvę abiturientai. Jie pasakojo, kaip jiems sekasi  studijuoti, ko ilgisi, ką nori pamiršti. Po pasakojimų ir prisiminų žiūrėjo mūsų pastatytą spektaklį P.Vaičiūno komediją „Patriotai“.

Kaip mums sekėsi? Tai, ką mes padarėme, ko gero, ir patys nesitikėjome tokio rezultato. Žinoma, dabar galime tik pasijuokti iš repeticijų ir „nusikalbėjimų“, bet tuo metu, kai repetavome, buvo visko… O gal taip ir turi būti. Juk ką prisiminsime po 5, 10 metų. Gal iš visų spektaklių skyrėmės tuo, kad šalia buvo ir auklėtoja😊. Džiaugiamės, kad padovanojome puokštę gražių ir linksmų emocijų. Nuoširdų ačiū tariame visiems už gražius žodžius, o ir dar dabar, sutikus gatvėje ar parduotuvėje vieną, kitą žmogų, prisimena ir sako AČIŪ. Tai jums AČIŪ, kad įvertinote mūsų kuklų darbelį, juk mes tik paprasti žmogiukai, kurie nėra „ragavę“ aktoriaus duonos.

XCIX laidos abiturientai ir auklėtoja Danguolė