Birželio 14-tąją mes, 2ga klasė, leidomės į Žagarės regioninį parką, kur mūsų laukė archajinių amatų stovykla. Kadangi atvykome šiek tiek anksčiau, pasivaikščiojome Žagarės regioninio parko keliais, pasigrožėjome piliakalniais ir nuo jų atsiveriančiu kraštovaizdžiu, apžiūrėjome parko eksponatus. Nors diena buvo apniukusi, tačiau mūsų nuotaika puiki ir mes laimingi patraukėme į stovyklos vietą.

Archajinių amatų stovykloje susipažinome su šiais amatais: keramika, kalvyste, odos gaminiais, veltinio gamyba, audimu, baltų juvelyrika, beržo ir liepos tošies apdirbimu bei maisto gamyba. Išbandydami keramikos amatą nusilipdėme molinį indą, kurį galėjom pasilikti sau ir juo naudotis. Vaikinai ėmėsi kalvystės, kalvis juos supažindino, kaip yra nukalama ietis, o tai pademonstravęs leido ir patiems išbandyti šį amatą. Pabandę kalti geležį suprato, kad tai reikalauja nemažai ištvermės bei jėgų, bet rezultatas yra nuostabus. Merginos rinkosi juvelyriką - iš apdirbtos liepos tošies pasigamino apyrankę bei kilo į žygį rinkti įvairių žolelių, iš kurių vėliau padarė krepšelį. Daugiausia kantrybės pareikalavo veltinio gamyba bei odos dirbiniai, nes darbas truko ilgai, reikėjo daug kruopštumo. Iš odos bei avies vilnos gaminome telefonams dėkliukus. Sugaišome net kelias valandas, tačiau rezultatas buvo džiuginantis, nes turėjome savo pačių pagamintą darbelį. Diena ilga, daug dirbome, išalkome, todėl grupelė mokinių ėmėsi maisto gamybos. Jie pjaustė moliūgą, visi valgėme jo kubelius, apibarstytus cukrumi, daužėme riešutus, ant laužo virėme iš čiobrelių bei kitų žolių arbatą, kepėme putpelių kiaušinius. Buvo verdama ir aviena, kurią vėliau ragavome, tačiau tik nedaugeliui ji patiko. Taigi, išbandėme tikrai nemažai senovinių amatų, sužinojome baltų gyvenimo subtilybių bei viską patys pabandėme daryti.

Nors praleidome tik vieną dieną, tačiau spėjome įsitikinti, kad žiloje senovėje gyvenimas nebuvo lengvas, nes kasdien turėjai mąstyti, kaip išlikti, išgyventi ir šeima pasirūpinti. Žmonės patys viską turėdavo susirasti, susimedžioti, išsimainyti. Mes galėjome viso to patirti tik mažą dalelę, tačiau vis tiek spėjome pajusti, kad tai padaryti nelengva.

Už turiningai praleistą dieną esame dėkingi savo istorijos mokytojui Laimonui ir sakome AČIŪ!

                                                                            Skirmantė Juškaitė, 2ga klasė